Į psichologiją atėjau ne tik iš akademinio smalsumo, bet ir iš asmeninės patirties. Ilgą laiką pati gyvenau su nerimu – su nuolatine įtampa, kūno siunčiamais pavojaus signalais ir panikos epizodais. Tai buvo kelias, kuriame teko mokytis suprasti save, savo reakcijas ir pamažu susigrąžinti “normalų” gyvenimą.

Būtent ši patirtis paskatino gilintis į nerimo, panikos atakų ir su jomis susijusių sunkumų temas profesionaliai. Universiteto bei papildomų specializacijos studijų ir praktikos metu įgijau žinių bei įrankių, kurie leidžia ne tik suprasti nerimo mechanizmus, bet ir padėti žmogui išmokti su jais gyventi kitaip – be nuolatinės kovos.

Tikiu, kad nerimas nėra silpnumo ženklas. Dažniausiai tai – jautrios, atsakingos, į apmąstymus linkusios asmenybės dalis. Mano tikslas – padėti žmogui geriau suprasti save, išmokti reguliuoti emocijas ir atkurti vidinį stabilumą. Jei šiandien jaučiatės įstrigę nerimo rate, žinokite – iš jo galima išeiti.